How to be better at keeping promises to yourself

 

 

 

Image

 

I’m sharing this blog post i liked because it captures well my recent discovery, which came out during a discussion with a friend.  Apparently, when we set goals for ourselves, we get into this work-like mode even when we pursue our personal goals… And, come on, who really craves more work in their lives??? 

Goals also contradict Live Here Now mentality – and I sort of came to thinking in this last year that Live Here Now is the only life philosophy that makes sense.  So yes, you’re thinking correctly: less of a goal person, more of a process person.  Life’s a Journey, not a destination.  

Here is what I suggest we do: Instead of goals, let’s focus on things we do every day. Instead of new things to achieve, let’s make new habits for the things we do every day.  Less focus on a distant goal, more focus on what we do today.  The following link will lay out the whole theory more eloquently:

http://timkastelle.org/blog/2013/12/dont-set-goals-make-new-habits-instead/

Posted in Uncategorized | Tagged , | Komentarų: 1

Kaip jūs lankėtės pasaulyje pagal Daumantą 2013-iaisiais

The reason I’m sharing this otherwise unengaging post is to show off this hardly believable piece of stat: this blog is read from 65 countries?! I didn’t even think I know people from that many countries…

The WordPress.com stats helper monkeys prepared a 2013 annual report for this blog.

Here’s an excerpt:

The concert hall at the Sydney Opera House holds 2,700 people. This blog was viewed about 17,000 times in 2013. If it were a concert at Sydney Opera House, it would take about 6 sold-out performances for that many people to see it.

Click here to see the complete report.

Posted in Uncategorized | Parašykite komentarą

Kodėl gaila balsų Jonui Valančiūnui?

Paveikslėlis

J.Valančiūnas šiais metais pretenduoja žaisti NBA Visų žvaigždžių rungtynėse, kurios vyks vasario 16 dieną Naujajame Orleane. Jaunasis talentas taptų vos antruoju Lietuvos krepšininku, kuriam pavyktų dalyvauti šiame renginyje. Ryškiausias šiandienos Lietuvos krepšinio ambasadorius antrus metus šviečia stipriausioje pasaulio lygoje. Taip taip, trumpinys JV spindi net ten, supermenų namuose, kur siaučia karalius Jamesas ir krepšinio šou kuria Juodoji Mamba… Geriausias to spindesio įrodymas yra NBA nušviečiančios žiniasklaidos atstovų sprendimas suteikti Jonui šansą vos kojas apšilus tapti NBA Visų žvaigždžių komandos nariu.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/nuomones/daumantas-mikucionis-kodel-gaila-balsu-jonui-valanciunui-18-395593#ixzz2p3WGxofx

Balsuokite už Joną Valančiūną, kad šis patektų į NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynes. Tai galite daryti taip:
Balsuokite per „Facebook“ – komentuokite NBA „Facebook“ puslapyje https://www.facebook.com/nba arba NBA komandos puslapyje
https://www.facebook.com/TorontoRaptors. Komentare būtinai paminėkite “Jonas Valanciunas #NBABallot #VoteJV”.
Balsuoti per „Facebook“ galite kasdien. Balsuokite per „Twitter“ – siųskite „Twitter“ žinutę būtinai paminėdami “Jonas Valanciunas #NBABallot #VoteJV” .
Persiųstos žinutės ir mėgstamos žinutės nesiskaičiuoja. Balsuoti per „Twitter“ galite kasdien. Balsuokite per „Instagram“, siųskite sukurtą nuotrauką komentare būtinai paminėdami “Jonas Valanciunas #NBABallot #VoteJV” .
Komentarai ant draugų nuotraukų nesiskaito – tai turi būti jūsų išsiųsta nuotrauka.
Balsuoti per „Instagram“ galite kasdien. Balsuokite interneto puslapyje – parinkite Joną vienu iš žaidėju per http://allstarballot.nba.com/.
Balsuoti šiame Interneto puslapyje galite kasdien.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/sportas/krepsinis/jonas-valanciunas-nba-rinkimuose-i-zvaigzdziu-diena-kol-kas-yra-uz-borto-23-394744#ixzz2p3c5EBut

Posted in Marijos Žemės aktualijos | Tagged , , | Parašykite komentarą

Kartu Atskirai (Laima 1310)

Image

Pajūryje praleista vasara suteikė pasiruošimo metu ne visai numatytą patirtį: gyvenimą atskirai nuo savo poros.  Žinote kaip būna: jai projektas Vilniuje, man kelionė į užsienį, jai rudens sezono pradžia anksčiau nei man, o dar painiava su naujais namais… Beskambinėdami ir berašinėdami viens kitam pasiilgusias žinutes tik žiūrim – mes jau ta pora, kuri gyvena atskirai!

Cha cha, šiepiasi mano išdykusi prigimtis.  Tu esi pasaulio viršūnėje!- glosto savimeilę neriboti pajūrio vasaros vakarai.  Tu sukūrei vyrišką rojų ir nutiesei į jį žemišką kelią, giria mane smegenys.  Aprašyk tai smulkiai ir detaliai Laimoje, ir galėsi pardavinėti pasaulinę franšizę lyg MacDonald’s, kalasi manyje verslumo daigas.  Matote, vyrui – bent jau tokiam, kuriam velniai galvoj uodegoj šokinėja, šis “kartu atskirai” variantas yra lyg hibridinis automobilis už paprasto kainą: galimybių daugiau, o išlaidos mažesnės! Tai yra vyrų fantazijų pasaulio bronzos medalis (sidabras – grupinis, kuriame aš – vienintelis vyras; auksas – seksas su dvynėm. Neklauskite kodėl, tiesiog taip yra – jums to nesuprasti).

Kad jau apie lovą pradėjau… Kai mylimoji kitam mieste, nerašyta vyriška taisyklė byloja, kad lovoje gali daryti, ką tik nori.  Ir aš dariau!  Ko tik aš ten neveikiau… trys ekranai aplink mane vienu metu – prašau! Serialas iki paryčių – be problemų! Greitas maistas gulint – niekas manęs nestabdo! Maisto likučiai ir indai aplink neklotą lovą – nors ir iki valytojos atėjimo po 3 dienų. O jau miego dalis – tikra palaima! Skersai, išilgai, plačiai, nusiklojęs, besivartantis – niekas neniurzgia, niekas nepriekaištauja, ir niekas netempia antklodės į savo pusę.  Čia tai bent gyvenimėlis!

Na, gerai, juokai juokais, bet gi žinau, kad jums, smalsutėms iš tikrųjų rūpi intymioji tokio susitarimo dalis.  Aš aišku ne Kim Kardašian, kad labai detaliai viską atskleisčiau. Pasakykim taip – vyrų seksualinio elgesio toks gyvenimo būdas nekeičia. Jis tik sumažina derybinę trintį, kuri vyksta porose norint įtakoti tą elgesį. Ok? 

O Fėja ką? Klystate, jei manote kad “kartu atskirai” franšizė yra pelninga tik vyrams. Mūsų pokalbiai su Fėja atskleidė ir moteriškus pliusus. Visu pirma, jai irgi patiko pailsėti nuo pastovaus buvimo kartu (aha! Jūs irgi žmonės!).  Patiko laukti pasimatymų su manim ir ilgai jiems ruoštis. Patiko, kad nesu šalia ir neskubinu tos ruošos.  Patiko gauti mano žinutes. Pasiilgau. Atvažiuok pas mane. Ar saugiai grįžai? Gal liksi nakčiai? Kada galėčiau tave pamatyti? Tai išskirtiniai “kartu atskirai” sms’ai, kurių niekada nerašo poros, gyvenančios po vienu stogu. Jos taip pat nevaikšto į pasimatymus, nepasiilgsta ir visada žino, kur ir su kuo miegos sekančią naktį. Jokio romantiško jauduliuko pilve. 

“ Kartu atskirai “ santykių modelio trūkumai? Vaikai ir ruduo. Akivaizdu, kad tokie santykiai tinka tik bevaikėms poroms.   Kaip sako rūsčiai nesubtilus mano draugas, šeima yra UAB ” Vaikams auginti”, su savo pajamų apskaita, logistikos sistema, resursų optimizavimu, NT valdymu, darbuotojų (auklių) samdymu ir pan.  Romantiškai meilei joje tiek pat vietos, kiek versle – draugystei tarp verslo partnerių. Tame versle nėra galimybių romantiškiems pabuvimams atskirai, nes tai trikdo efektyvų resursų organizavimą.  “Kartu atskirai”  yra produktas vartotojams dar nesukūrusiems vaikų auginimo UAB.

O rudenį … rudenį tamsūs ir šalti vakarai net ir bevaikius gena atgal į tradicinius namus ir tradicinius santykius. Galimybė kur nors siausti su niekuo nesitarus nebėra aktuali, nes … niekur nebesinori siausti.  “Panašu, kad tavo franšizė apribota dar ir metų laikais”, šnabžda ruduo už lango.  Kol rašau šias eilutes, namuose pasklinda obuolių pyrago kvapas. Jame – viso pasaulio jaukumas. Neatsisukdamas jaučiu ramų tavo kuitimąsi virtuvėje.   Tylos netrikdo krentantys rakandai. Neklausdama užpili arbatą į savo mėgstamus puodelius. Earl Grey, žinai tylomis, ką mėgstu aš.  Lėtai ir tyliai. Mūsų laimės receptas sutampa.  Mano naujoje franšizėje “kartu atskirai” labai svarbu “kartu”.  Ir pirmas jis ne be reikalo.

 

 

 

 

 

 

 

Posted in Straipsniai "Laimoje" | Tagged , , | Parašykite komentarą

(Ne) laukiama vyrų branda (Laima 1308)

 Image

Branda gyvenime mums pardavinėjama kaip geras dalykas.  Pabaigę mokyklą gauname brandos atestatą. Bilietą į suaugusiųjų gyvenimą. Brandus vynas brangesnis už jauną.  Brandūs santykiai veda į šeimą. Brandūs žmonės yra patikimi. O tuo tarpu mano gyvenime…

Dauma, tu neįtikėtinai nebrandus! – varto akis mano Gera Draugė. Jai 20, man 37. Kol jūs mąstote, kaip aš jaunai atrodau ir stebitės, kad Gera Draugė ką tik išlipo iš paauglystės (nebijokite, tik šita – paparastai joms būna apie 30), išduosiu savo diagnozės kontekstą: ji parašė seksualiai provokuojantį Facebooko statusą, aš kažkodėl tai provokacijai pasidaviau.  Todėl dabar mano gyvenimas pasiekė tašką, kai laukiant šviežių burokėlių sriubos ir spageti su voveraitėmis, beveik per pusę jaunesnė mergina mane skatina subręsti. Kadangi maisto dar neatnesė, nusprendžiu, gal kiek nebūdingai mano lyties atstovui, pasidometi detalėmis: o ką tiksliai tu turi omeny, kai linki man subręsti?

Tu gana stropiai vardini. Tavo brandos supratimas panašus į reikalavimus gyvenimo princui ir gana tiksliai atitinka mano anksčiau panašiose situacijose girdėtuosius. Moterys (taip, visada – moterys, kartą iš tūkstančio – tėvas) prašančios vyrų subręsti, paprastai būna mamos arba norinčios būti tų mamų marčiomis. Išanalizavęs tą 1000 potencialių marčių palinkėjimų subręsti, skanauju šviežutėlę burokėlių sriubą, ir darau išvadą, kad tai reiškia, jog moteris, kuriai patinku, norėtų, kad aš susiaurinčiau savo seksualinio susidomėjimo ratą iki jos vienos, savo humoru juokinčiau tik ją, o jeigu ne tik, tuomet humoras turi būti subtilus ir padorus. Taip pat turėčiau bent kartais dėvėti kostiumą ir klasikinius juodus batus, turėti pastovų pajamų šaltinį, būčiau pasirengęs vesti ir auginti vaikus. Tai yra bet kokios brandžios moters “checklistas” pro kurį jį praleidžia į jos gyvenimo upę patekusius vyrus.  

Hmm… nebūčiau aš, jei neturėčiau alternatyvaus požiūrio. Kaip galite spėti, mano santykiai su branda yra komplikuoti.  Kaip ir su šitais spageti, kuriuose žiauriai trūksta skonio, o voveraitėms – kvapo.   Nesuvokiu brandos kaip absoliutaus gėrio. Netgi, spėju, bandau jos išvengti.  Mano galvoje, Branda ir Boring – neatsitiktinai abu iš B raidės. Ne kiekvienas vynas sendamas bręsta. Ne visus vyrus puošia žili smilkiniai ir klasikiniai batai. Aš bijau, kad branda atimtų iš manęs teisę smalsauti, klausinėti, pasiduoti provokacijoms ir valgyti su tavim pyragą  su rabarbarais ir braškėmis, kuris, beje, nepakankamai saldus. Aš galiu būti atsakingas, aš esu patyręs, aš žinau, kaip veikia pasaulis ir kaip padaryti, kad pirmadienis būtų gera savaitės diena. Bet aš neatitinku aukščiau minėto brandumo testo, ir tu dėl to vartai akis. Tačiau…

… ar nemanai, kad mes čia nekalbėtume apie gyvenimą, jei aš būčiau brandus? Mes nekalbėtume apie tavo būsimą kelionę ir dabartinį darbą, apie tavo vaikinus ir mano merginas, ir mūsų santykius, kurių anot tavęs, nėra, ir apie Irvingą ir Murakami, ir žurnalistikos žanrus, ir kad tavo gražus balsas, ir kai tu pasakytum, kad aš su tavim visų pirma dėl to, kad tavo “skani mėsytė”, o tik po to dėl asmenybės, aš negalėčiau sutikti ir žaismingai tavęs apkabinti.

Ir, jei trumpam tave palikti prie rabarbarų pyrago vieną,  ar galime būti laimingi nesubręsdami? Ar galime mylėti? Būti atsakingais už kito žmogaus gyvybę ir raidą? Jei turime visas šias savybes, gal yra visai “ok” nebūti brandžiu? O gal turėdami šias savybes, neišvengiamai subrendome, ir belieka atnaujinti teksto pradžioje minėtą standartinės moters brandos apibrėžimą? Ir jei subrendome, bet vis tiek lengvabūdiškai reaguojame į jaunų vilioklių provokacijas, ar tai izoliuota klaida brandos klausimyne, ar brandžių santykių griūties pradžia?

Aš nebrandus, o tu nepatyrusi.  Ir atvirkščiai. Tau atrodo, kad visai nieko nereiškia, jei tu palieti mano ranką, o aš žinau, kad taip nebūna. Niekas savo noru neliečia jiems nepatinkančių žmonių. Tu ir praeitą kartą, prieš pusę metų, mane lietei.  Gal dėl to, kad aš nebrandus, mane džiugina tavo dvidešimtmetis dėmesys. Ne kiekviena dvidešimtmetė nori su manim kalbėti. Ne su kiekviena yra apie ką.  Tu savo amžiui labai brandi. Ir ieškanti. O aš patyręs. Turiu atsakymus. Man nerūpi brandos checklistas. Žinau, kaip padaryti, kad pirmadienis būtų gera diena.

 

Posted in Straipsniai "Laimoje" | Tagged , , | Parašykite komentarą

Ar jūs tikite pasakomis? (Laima 1306)

 

Image

Mano draugių būryje yra vienišių. Etatinių viengungių arba nuolatinių “it’s complicated” varnelės paukščiuotojų.  Taip pat statistinė pusė išsiskyrusiųjų ir grupelė tų, gražių, protingų ir puikių, kurios niekada nesusiranda, aplinkinių nuostabai ir savo šeimos siaubui.  Štai su tokia amžinai vieniša Gera Drauge skanaujant itališkos virtuvės šedevrus nuostabiai žydinčios vyšnios žiedlapių lietuje, nejučia ištariau – gyvenimas kaip pasaka… O ji – “tik princas neatjoja”… Iš čia ir šio teksto pasakų leitmotyvas.

Pasakos, anot psichologų, yra vienos pirmųjų archetipų nešėjų, vaikystėje nugulančių į mūsų besiformuojančią asmenybę, ir dėl to turinčios didelę įtaką vėlesniame mūsų gyvenime. Be to, kad moko mus apie gėrį ir blogį, šios liaudies istorijos dar gali padaryti meškos paslaugą ir įklampinti mus į kenksmingą gyvenimo scenarijų, kurio patiems neatpažinus, labai sunku atsikratyti.  Aš jums paprastai papasakosiu, be akademinio korektiškumo.  Štai to nuvalkioto princo laukimas – kaip tik vienas tokių scenarijų. Juk turite draugelką, tokią labai neblogą, už jus gražesnę, iš turtingos šeimos, aplink kurią sukasi krūva bernų, bet nei vienas jai netinka – nepakankamai princiškas… Sunkesniu atveju, ta draugelė dar ir nelabai į viešumą eina – tai pasakoje buvo tokia mažulė, kuri bokšte-tvirtovėje užsidariusi savo princo lauke – lyg tas princas tik ir svajotų ieškoti kažkokios užkampio tvirtovės ir ją šturmuoti, kad jūsų draugę ten paimtų… Dar nepamirškim, kad dažnai tekdavo 100 metų gulėti stikliniame karste, kol atjodavo princas, ir, mano giliai nuostabai, nuspręsdavo tą gerokai pabuvusią numirėlę pabučiuoti… O dabar apsisukite 180 laipsnių kampu – pamatysite kitokią savo pažįstamą, irgi gražuolę – toji neįtikėtinai kantriai “daro žmogų” iš, jūsų nuomone, visiško lūzerio… Jai galite pasekti pasaką apie princesę, bučiavusią varlę, idant paversti į princą, pamenat tokią? Dairykitės toliau  – savo draugių ratelyje rasite ir darboholikę, retų pasimatymų su jumis atvejais pasipasakojančią, kaip niekam neturi laiko, draugų mažai, vyrų draugų – dar mažiau, ir kur juos sutikti, jei ji tik dirba, dirba, dirba…. Alioooo – Pelenė?! Kol neatskirs 9 pūdų pelų nuo grūdų, į balių neeis, princo nesutiks, teisingai? Perduokite jai linkėjimus. O man pačiam neseniai teko pabūti auksine žuvele vienai poniutei. Aš noriu to, aš noriu ano, nuvesk mane ten, palydėk mane šopintis, pabučiuok taip ir ne kitaip… net paklausiau ar paleis mane į laisvę po trečio noro… 

Mano nuo pasakų seniai atpratusiomis akimis, gyvenimas vis tik turi stebuklingąją pusę. Ji vadinasi sąmoningumas. Mes, kaip tikro gyvenimo dalyiai, visi turime į jį teisę, ir tuo skiriamės nuo vaikų, nebrandylų ir pasakų herojų.  Mes turime teisę pakeisti pasakos scenarijų.  Neprivalote sunešioti geležinių klumpių, ar atsijoti pelų nuo grūdų.  Galite parodyti pamotei vidurinį pirštą, išsimaudyti karštam duše, pasiskolinti iš draugės suknelę ir tiesiog nueiti į balių, nelaukdamos suknistos karietos. Galite netgi – čia tai super privalumas – peršokti į kitą pasaką, ir, jei jau teko laimė būti princese, užuot bučiavus varles ar laukus kažkokiam vienišam bokšte in the middle of nowhere, tiesiog pasiimti kitoje pasakoje bujojantį princą, jam dar net nesužinojus, kad reikia eiti dubasinti slibino ir išgelbėti tenykštę mergšę.  Gyvenimas per trumpas, kad strigti vienoje pasakoje.  Improvizuok, mano Gera Drauge! Pati paskambink kokiam rupužiokui su didele širdim – gal kaipmat pavirs į princą! O gal tu proceso metu taip įklimpsi, kad paseksi Šreko princesės pėdomis ir tapsi pati laimingiausia pelkių gražuole pasaulyje!

Mums tik reikia laiku suprasti, kad esam strigę vaikystės pasakos scenarijuje, ir padaryti suaugusio žmogaus sprendimus. Viskas. …Ir gyveno jie ilgai ir laimingai iki žilos senatvės.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Posted in Straipsniai "Laimoje" | Tagged , , | Komentarų: 1

Vilniečio vasara Palangoje – Gintarinė Mylia

Image

Palanga, kaip pagrindinis Lietuvos pajūrio kurortas, vasarą tampa žmonių ir dėmesio traukos centru. Kadangi svečiai čia plūsta įvairiausi: provincijos varguoliai ir turtuoliai, rusų B lygos oligarchai (ar bent jų žmonos), kurorto nevertinantys klaipėdiečiai, šiek tiek per garsūs kauniečiai ir per atsainūs vilniečiai, dėmesys Palangai irgi būna įvairiapusis: nuo „myliu noriu negaliu“ iki „pigi beskonybė nekenčiu“.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/komentarai/daumantas-mikucionis-vilniecio-vasara-palangoje-kurorto-puosmena-gintarine-mylia-500-358463#ixzz2b1Dg1AWi

Posted in Marijos Žemės aktualijos | Tagged , , | Parašykite komentarą